Skaitmeninė mada - naujos kartos televizijos transliacijos.

Mano televizorius išpuiko. Nebenori valgyti analoginės vakarienės, nori – skaitmeninės. Namie tikras pragaras… Teks skaitmenizuotis. O kas tai per daiktas ta skaitmeninė televizija?

Lietuva jau žengė pirmuosius žingsnius į skaitmeninės televizijos erą ir nuo 2012 metų rudens planuoja atjungti analogines transliacijas. Tai toli gražu nereiškia, kad esami kanalai savaime ims transliuoti aukštos kokybės vaizdą. Ne – keisis tik tai, kokiu būdu vaizdas bus apdorojamas ir perduodamas. Vietoje analoginių metodų į trasą išeina skaitmeniniai algoritmai.Skaitmeninė televizija nuo įprastos analoginės skiriasi tuo, kad vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu (dvejetainių kodų seka). Skaitmeninis signalas glaudinamas tam tikru formatu, t. y. šalinant žmogaus akimi nepastebimas vaizdo detales (kaip ir DVD diskuose). Toks signalas yra daug atsparesnis įvairiems trukdžiams nei analoginis, todėl ryšio kanalu jis perduodamas beveik be klaidų, ir televizoriaus ekrane rodomas daug kokybiškesnis (aiškesnis) vaizdas. Būtent skaitmeninė televizija suteikia galimybę mėgautis itin gera vaizdo ir garso kokybe. Norint skaitmeninius signalus priimti reikia tai galinčio daryti televizoriaus arba specialaus TV priedo jam. Tai nedidelė „dėžutė”, jungiama prie televizoriaus. Skaitmeninis TV priedėlis leidžia žiūrovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbą, naudotis elektroniniu programų gidu – sužinoti transliuojamų laidų programą artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti garso koregavimo kiekvienam kanalui funkciją, žadintuvo ir savaiminio išsijungimo funkcijas, kalendorių, stop-kadrą, žaidimų bei daugybę kitų funkcijų. Brangesniuose modeliuose programas galima įsirašyti į vidinį standųjį diską ir peržiūrėti jums patogiu metu.

Skaitmeniniu signalu galima perduoti daug papildomos informacijos, kurios negalima siųsti analoginiu signalu. Skaitmeninės televizijos programas nesunku koduoti. Taip lengviau rinkti mokesčius už programas. Skaitmeninės TV imtuvą dažnai galima nustatyti taip, kad kai kurios programos būtų matomos tik įvedus slaptažodį, todėl galima uždrausti vaikams žiūrėti kai kurias programas.

Skaitmeninės TV programas galima žiūrėti ir kompiuterio ekrane. Tam skirtos plokštės, kurios skaitmeninį TV signalą paverčia dvejetaine informacijos seka, kurią kompiuterio procesorius, specialios programinės įrangos pagalba, paverčia vaizdu ir atvaizduoja kompiuterio monitoriuje. Jos parduodamos Lietuvoje, ir jų kaina yra žymiai mažesnė už televizoriaus kainą.

DVB (Digital Video Broadcasting) – tarptautinis standartas, skirtas skaitmeninei televizijai transliuoti. Vaizdui glaudinti naudojamas MPEG (MPEG-2, MPEG-4/AVC (H.264)) standartas. Skiriami keturi DVB tipai: DVB-T (Terrestrial – antžeminis), DVB-S ir DVB-S2 (Satellite – palydovinis), DVB-C (Cable – kabelinis) bei DVB-H (Handheld – antžeminis mobiliesiems įtaisams). Šiuose tipuose skiriasi tik fizinis skaitmeninės televizijos signalų perdavimo lygmuo, kuris yra nustatytas, atsižvelgiant į kiekvienos radijo signalų sklidimo terpės ypatybes, o perduodamas skaitmeninis srautas koduojamas tais pačiais principais.

Skaitmeninė televizija užtikrina signalo priėmimo stabilumą (nėra „sniego“) ir atsparumą atspindžiams. Prijungus prie analoginio TV imtuvo įprastą kambarinę anteną, galima pastebėti atspindžių efektą, t.y. ekrane matomas ne tik pagrindinis, bet ir šešėlinis vaizdas, kuris keičiasi (stiprėja arba silpnėja) stumdant ir sukant anteną kambaryje. Skaitmeninėje televizijoje dėl specialaus signalo formavimo būdo šio nemalonaus efekto išvengiama.

Kokybiški skaitmeninės televizijos signalai gali būti priimami ne tik name, bute, bet ir automobilyje, traukinyje arba kitame judančiame objekte. Lietuvoje (Vilniuje) 2004 m. rudenį buvo sėkmingai atliktas eksperimentas, kurio metu DVB-T imtuvai buvo sumontuoti keliuose miesto troleibusuose. Tokiu būdu, keleiviai kelionės metu galėjo žiūrėti transliuojamas TV programas. To praktiškai neįmanoma padaryti analoginės televizijos atveju.

Pasaulyje skaitmeninė televizija sparčiai populiarėja. Skaitmeninės televizijos transliavimo DVB-T standarto stotys šiuo metu jau įdiegtos ir sėkmingai veikia keliose šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Švedija, Vokietija, Ispanija ir Australija. JAV diegia kito standarto (ATSC) skaitmeninę televiziją. Japonija, tuo tarpu, naudoja savo sukurtą ISDB-T standartą.

Naudojant MPEG-2 glaudinimo būdą vienu DVB-T kanalu galima perduoti iki 6 standartinės kokybės TV programų, o naudojant H.264 – apie 10 analogiškos vizualinės kokybės programų. Be to, transliuojamos programos gali būti koduojamos. Norint priimti koduotas programas DVB-T imtuve (priedėlyje) turi būti specialus modulis, leidžiantis, panaudojus kortelę-raktą, dekoduoti programą. Taip organizuojamas mokamų TV programų transliavimas.

Daugelio šalių vyriausybių nuomone, skaitmeninė antžeminė televizija — ateities televizija, skatinanti skaitmeninę revoliuciją (pavyzdžiui, interaktyviąją TV) bei prisidedanti prie informacinės visuomenės kūrimo. Kai kuriose valstybėse jau nustatytos datos, kada visi televizijos kanalai turės transliuoti tik skaitmeninę TV. Iš pradžių ta pati programa gali būti transliuojama ir analoginiu, ir skaitmeniniu signalu, nes dauguma žiūrovų kol kas neturi skaitmeninės TV imtuvų. Kada bus visiškai pereita prie skaitmeninės TV, priklauso nuo žiūrovų ir valstybės finansinės paramos. Pavyzdžiui, Suomijoje analoginės TV transliaciją žadama nutraukti jau 2007 metais. O Vokietijoje, Berlyne ir šiaurinėje dalyje prie Baltijos jūros analoginė televizija jau išjungta.

Daugiau>