Aštuonerius metus „Vaisingumo klinikoje“ dirbanti gydytoja akušerė ginekologė Audronė Usonienė teigia, kad su vaisingumo sutrikimais susidūrusios poros pagalbos turėtų kreiptis į specializuotus gydymo centrus. „

Visame pasaulyje suskaičiuojama apie 15% vaisingumo  sutrikimų turinčių porų. Lietuvoje susilaukti kūdikio nepavyksta  apie 50.000 šeimų. Vilniuje įsikūrusi „Vaisingumo  klinika“ kasmet maždaug šimtui šeimų atlieka gandro  funkciją – padeda susilaukti kūdikio. 

 „Vaisingumo klinikos“ gydytoja  akušerė ginekologė Audronė  Usonienė pataria – sunerimti  vertėtų tada, jei pora, gyvendama  normalų lytinį gyvenimą ir  nenaudodama kontraceptinių  priemonių, pastoti negali vienerius  metus.  „Šią nevaisingumo ribą nubrėžė  Pasaulinė sveikatos organizacija.  Vaisingumo sutrikimo priežastis  patarčiau aiškintis specializuotuose  medicinos centruose,  mat tokiose klinikose tyrimai labai  skiriasi nuo atliekamų įprastinės  ginekologinės apžiūros metu“, –  pataria A.Usonienė.  Jei pora ilgai negali susilaukti  kūdikio, būtina tirti moters kiaušidžių,  kiaušintakių ir vyro spermos  būklę. Statistika rodo, kad 40%  atvejų nėštumo nesulaukiama dėl  vyro sveikatos sutrikimų, 40% –  dėl moters ir 20% – dėl abiejų.  „Tačiau tik atlikę išsamius tyrimus  galime nustatyti nevaisingumo  priežastis ir numatyti gydymo  būdus“, – pasakoja „Vaisingumo  klinikos“ specialistė. 

„Vaisingumo klinikoje“ kasmet dirbtinio apvaisinimo procedūra atliekama 300 porų, iš kurių net trečdalis sėkmingai susilaukia kūdikio.

 Gandro kelias 

 Diagnozavus kiaušidžių patologiją  policistinių kiaušidžių  sindromą (PKS) ovuliaciją galima  skatinti vaistais. Iš pradžių  vartojamos geriamos tabletės,  po to, jei šie nepadeda, leidžiami  vaistai, vadinamieji gonadotropinai.  Jei moteris gyvena užsienyje  ar dėl kitų priežasčių negali ilgą  laiką reguliariai lankytis „Vaisingumo  klinikoje“, galima naudoti  ir chirurginį būdą – laparoskopiją.  Šios procedūros metu naudojamas  kiaušidžių „drilingas“, t.y.,  dalies kiaušidžių audinio suardymas.  Po visų šių gydymo būdų  didesnė tikimybė pastoti išlieka  beveik metus.  „Kad specialistai galėtų įvertinti  kiaušintakių būklę, reikia padaryti  nuotraukas (hysterosalpingografija,  trumpinys – HSG). Laparoskopiją  rekomenduojame atlikti ir tada,  jei yra kokia nors gretutinė patologija,  pvz., įtariama endometriozė,  t.y., gimdos sienelėje arba moters  lytiniuose bei kituose organuose  veša į gimdos gleivinę panašūs audiniai,  moteris skundžiasi rudomis  išskyromis, praeityje yra buvusios  operacijos dėl negimdinio nėštumo  arba labai sunkūs uždegimai. Tik  šios procedūros metu galime įvertinti  kiaušintakių ir šalia esančių  organų būklę.  Esant palankioms sąlygoms,  laporoskopijos metu galime atlikti  operaciją: pašalinti sąaugas arba  atverti kiaušintakius, t.y. atlikti  kiaušintakių plastiką“, – dėsto  A.Usonienė.  Jei nevaisingumo priežastimi  yra nežymūs pakitimai vyro  spermoje (Oligoasthenoteratospermia),  atliekama inseminacijos  procedūra – laboratorijoje atskirti  judrūs spermatozoidai sušvirkščiami  į gimdą. Jeigu spermos pakitimai  yra žymūs (spermatozoidų  yra mažiau nei 10 mln. ir jų nepakanka  kiaušialąstei apvaisinti)  rekomenduojamas apvaisinimas  mėgintuvėlyje ir papildoma procedūra  intracitoplazminė spermatozoido  injekcija (ICSI). ICSI metu  spermatozoidas yra įšvirkščiamas  į kiaušialąstę. 

Skirtingi metodai
Pasak A.Usonienės, įvairiose  pasaulio šalyse dirbtinio apvaisinimo  eiga yra skirtinga.  „Pvz., Jungtinėse Amerikos  Valstijose neribojamas į gimdą  įdedamų embrionų skaičius ir kiek  jų galima pagaminti dirbtinio apvaisinimo  procedūros metu. Taip  pat šioje šalyje atliekama ikiimplantacinė  genetinė diagnostika  (trumpinys liet.k. IGD, angl.k. –  PGD), leidžianti ištirti embrioną  ir nustatyti paveldimą genetinį  defektą. Taip gerinami apvaisinimo  mėgintuvėlyje rezultatai ir  atrenkami sveiki embrionai. IGD  atliekama prieš patenkant embrionui  į gimdą, todėl apsaugoma  moters sveikata nuo nėštumų nutraukimų  dėl vaisiaus genetinių  defektų“, – sako specialistė.  Atliekant tyrimus, kurių metu  buvo lyginami įprastiniu būdu ir  IGD gauti rezultatai, IGD grupėje  tik viena pora patyrė persileidimą,  lyginant su antrąja grupe,  kur nėštumas nutrūko net 7 iš 15  atvejų.  Liberalūs dirbtinio apvaisinimo  įstatymai galioja ir Skandinavijos  šalyse, Estijoje, Latvijoje  ir daugelyje kitų. Pvz., Slovėnija,  siekdama padidinti gimstamumą,  vaikų negalinčioms susilaukti poroms  kompensuoja net gydymo  procedūras bei vaistus.  Anot gydytojos, skirtingose  šalyse šis mokslas eina skirtingomis  kryptimis, pvz., Italijoje, yra  priimti įstatymai, neleidžiantys  apvaisinti daugiau nei trijų kiaušialąsčių.  Tuomet apie jų kokybę  ar atranką negali būti nė kalbos.  Statistika parodė, kad po tokio  įstatymo priėmimo sėkmingi  rezultatai ir nėštumų procentas  Italijoje yra mažesnis.  Kur link judės dirbtinio apvaisinimo  metodai Lietuvoje, priklausys  nuo to, koks dirbtinio apvaisinimo  įstatymas bus priimtas. Šio įstatymo  priimti nepavyksta nuo 1999  m. Europos Sąjungos atliktas tyrimas  parodė, kad Lietuva yra viena  iš valstybių, kurioje mirtingumas  beveik 20% viršija gimstančiųjų  skaičių. Nors tai byloja apie gausią  gyventojų emigraciją, tačiau didelę  įtaką gimstamumo mažėjimui  turi ir tai, kad šeimos nesulaukia  vaikų arba išaugina tik po vieną  atžalą. Vertinant pasaulinę statistiką,  Lietuvoje per metus turėtų  būti atliekama apie 3.000 dirbtinio  apvaisinimo procedūrų, tačiau  skaičiai yra kuklesni – tik 500 porų  kasmet suteikiama galimybė susilaukti  kūdikio. Didžioji dalis šeimų  dirbtinio apvaisinimo procedūrą  atlieka „Vaisingumo klinikoje“.

Tik atlikus išsamius tyrimus nustatomos nevaisingumo priežastys ir skiriamas gydymo būdas.

 Tikimybė – 30%

„Vaisingų porų tikimybė pastoti  per vieną menstruacijų ciklą  yra tik 20%, o taikant dirbtinio  apvaisinimo mėgintuvėlyje būdą,  tikimybė pastoti yra net didesnė –  apie 30%. Lietuvoje visada naudojama  partnerio sperma – kito vyro  spermos donorystė neleidžiama,  todėl tais atvejais, kada neįmanoma  apvaisinti kiaušiąlastės partnerio  sperma, poros dažnai pasiryžta  kreiptis į klinikas Latvijoje,  Lenkijoje ar kitur, kur leidžiama  kiaušialąstes apvaisinti donoro  sperma. Nors nėra tiksliai apibrėžta,  tačiau šiose šalyse leidžiama ir  surogatinė motinystė“, – atskleidžia  A.Usonienė.  JI akcentuoja, kad pirmasis  moters vaisingumo slenkstis yra  35 m. Visame pasaulyje – Lietuva  ne išimtis – daugėja porų,  nusprendusių pirmojo kūdikio  susilaukti jau gerokai peržengus  minėtąją ribą. Antrasis moters  vaisingumo slenkstis, dar labiau  sumažinantis galimybę pastoti,  yra 45 m. Specialistė sako, kad  neverta sekti Holivudo žvaigždžių  pavyzdžiais, kai pirmojo vaikelio  sulaukiama penktoje dešimtyje.  „Be pagalbinio apvaisinimo  būdų, o dažniausiai be donorinės  kiaušialąstės naudojimo, tuomet  tikrai nebūna apsieita. Paskatinčiau  visas moteris, norinčias susilaukti  vaikų, nėštumą planuoti  kuo anksčiau. Jei sąlygos leidžia,  pirmojo vaikelio būtų gerai susilaukti  25, 26 ar 27–erių metų“, –  sako „Vaisingumo klinikos“ specialistė.  Ne paslaptis, kad siekiant  puikių rezultatų, itin svarbus ir  psichologinis momentas. Svarbu  suvokti, kad nėštumą lemia daugybės  aplinkybių, net ir psichologinė  būklė.  „Procedūras patarčiau vertinti  kaip vaisingumo gydymo būdą, o  ne kaip paskutinį dievišką šansą.  Jau pastebėjome, kad greičiau  pasiseka poroms, kurios psichologiškai  nespaudžia savęs ir partnerio,  gydymą vertina ir išgyvena  ramiau“, – sako A.Usonienė.

Daugiau informacijos: www.vasingumas.lt