Koloproktologas prof. Dainius Pavalkis: „Svarbiausia įsitikinti, kodėl pacientas negali išsituštinti, nes vidurių užkietėjimas gali būti rimtų ligų, pavyzdžiui, vėžio, simptomas“.

Jei tinkamai maitinatės, aktyviai judate, nepatiriate daug streso, bet vis tiek jaučiatės apsunkę ir negalite išsituštinti, tai signalas, kad reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju – taip pataria Vilniuje įsikūrusios Baltijos ir Amerikos klinikos di­rektorius medicinai koloproktologas prof. Dainius Pavalkis. Pasak profesoriaus, svarbiausia įsitikinti, ar vidurių užkietė­jimo nelydi kuri nors rimta liga.

Apie vidurių užkietėjimą, kodėl taip nutinka ir ką patartina dary­ti, jei pusdienį stanginatės tualete ir vis tiek nepavyksta išsituštinti, klausiame prof. D. Pavalkio.

Kodėl svarbu išsiaiškinti vidurių užkietėjimo priežastis?

Vidurių užkietėjimas gali būti vienas iš storosios žarnos vėžio simptomų ar signalizuoti apie daugelį tiesiosios žarnos ligų. Taip pat tyrimais įrodyta, kad ilgą laiką vidurių užkietėji­mo kamuojami žmonės dažniau kenčia ir nuo hemorojaus. Todėl visuomet patariu išsiaiškinti, ar tikrai nesergate rimta liga, dėl kurios ir išsivystė vidurių užkie­tėjimas. Jei viduriai užkietėję dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, blo­gos mitybos ar žalingų įpročių, tai jau paties paciento reikalas, ar jis gydys vidurių užkietėjimą, ar ne. Gal jam patinka kasdien po pusvalandį praleisti tualete ir perskaityti tos dienos spaudą. Svarbiausia, kad žinotume, jog po vidurių užkietėjimo simptomu nesislepia kokia rimta liga.

Kaip apibūdintumėte tipinį nuo vidurių užkietėjimo kenčiantį žmogų?

Nuo šios ligos dažniausiai ken­čia vyresnės kaip 50 metų moterys.

Į ką turėtume kreiptis?

Vidurių užkietėjimo kamuoja­miems žmonėms būtina kreiptis į chirurgą kolopraktologą ar gas­troenterologą. Kartais žmonės kreipiasi į natūralios medicinos centrus, tačiau net ir šie nesiims gydyti paciento neįsitikinę, ar po užkietėjimo simptomu nesislepia kita liga. Baltijos ir Amerikos kli­nikoje siūlome konsultaciją, ku­rios metu paaiškėja, ar reikia atlikti tyrimus. Prireikus gydytojas gali paskirti kolonoskopija – riestinės ar visos storosios žarnos apžiūrą lanksčiu optiniu instrumentu. Ji mūsų klinikoje atliekama su narkoze, todėl jokių nemalonių pojūčių pacientas nepatiria. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti atliekamas žarnų tranzito tyrimas. Tai nesudėtingas, tačiau naudingas tyrimas – pacientas išgeria smulkių dalelyčių ir tirdamas rentgenu gy­dytojas mato, kaip jos išsidėstė žar­nyne, kuri žarnyno vieta nedirba. Tačiau kartais vidurių užkietėjimo priežastis pavyksta nustatyti ir pir­mosios konsultacijos metu.

Jeigu išsityrus paaiškėja, kad vidurių užkietėjimas nėra rimtos ligos simptomas, kiek laiko galime būti ramūs?

Jei pacientui yra atlikta kolo­noskopija (riestinės ar visos storo­sios žarnos apžiūrą lanksčiu opti­niu instrumentu) ar kiti tyrimai ir įsitikinta, kad viduriai užkietėja ne dėl žarnyno ligų, pacientas gali būti ramus 4–5 metus. Svarbu žinoti, kad storosios žarnos vėžys beveik visada vystosi per gėrybinio auglio stadiją, t. y. iš pradžių atsiranda polipas, po to jis didėja, tampa vilioziniu polipu, kuriame vėliau atsiranda paviršinės karcinomos židinėlis, paskui karcinoma tampa invazine karcinoma ir galiausiai tuo, ką žmonės vadina vėžiu. To­dėl labai svarbu, kad polipai būtų aptikti ir pašalinti laiku. Taip pat reikėtų atsižvelgti į kitus faktorius, pavyzdžiui, kokio amžiaus yra nuo vidurių užkietėjimo kenčiantis žmogus, ar jis turi artimų gimi­naičių, kurie sirgo virškinamojo trakto vėžiu.

Ką patartumėte, jei viduriai užkietėję ne dėl ligos?

Labai svarbu vengti streso. Stresas yra vienas iš blogo žarny­no darbo priežasčių – nervinantis virškinimo sulčių išskiriama ma­žiau, žmogus negali atsipalaiduo­ti ir tinkamai išsituštinti tualete. Svarbiausia viską daryti su sai­ku – saikingai valgyti, sportuoti, o ir nervintis reikia saikingai.