Ar žinojote, kad analoginės antžeminės televizijos Lietuvoje nebeliks jau 2012 me­tais? Todėl po dviejų metų visi Lietuvos gyventojai nebematys televizijos antenomis „gaudomos“ analoginės televizijos. Tačiau kabelinės televizijos žiūrovai ir toliau be jokių investicijų ar papildomų mokesčių matys analoginę televiziją, o panorusieji ga­lės lengvai ir palaipsniui pereiti prie skaitmeninės kabelinės televizijos.

Vyriausybės patvirtintoje programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos visiškai at­sisakyti analoginės antžeminės televizijos ir pereiti prie skaitme­ninės. Pirmasis žingsnis žengtas 2009 m. gruodį, kai Lietuvoje buvo išjungti LTV2 programos analoginės antžeminės televizi­jos siųstuvai. Jeigu Susisiekimo ministerija priims sprendimą antžeminę analoginę televiziją išjungti regionais, pradedant, pvz., nuo Vilniaus miesto, kur didžiausia gyventojų dalis gali naudotis skaitmeninės TV pas­laugomis, tai dalis Lietuvos gy­ventojų antžeminės analoginės TV gali nematyti jau nuo 2011 m. II pusmečio.  Tiems televizijos žiūrovams, kurie turi kabelinę televiziją (KTV), nereikėtų baimintis – iš­jungus analoginę antžeminę tele­viziją jie toliau galės žiūrėti visas programas, kurias žiūri ir dabar, nes minėtas Vyriausybės nutari­mas leidžia KTV pratęsti TV pro­gramų retransliavimą analoginiu būdu ir po 2012 metų. Todėl KTV žiūrovams nereikės paskubomis įsigyti specialių skaitmeninių TV priedėlių/imtuvų (angl. Set–Top Box) arba naujo televizoriaus, ku­riame toks priedėlis jau įmontuo­tas. KTV abonentai ir toliau galės žiūrėti keliuose turimuose skirtin­guose televizoriuose skirtingas programas be jokių papildomų mokesčių ar investicijų, o taip pat naudotis ir kitomis paslaugomis (žr. lentelę). 

Turintys KTV nesibaimina  

Pasak Rolando Katkaus, UAB „Satela“ direktoriaus, nuolat gir­dėdami apie neišvengiamai artė­jančią analoginės televizijos pa­baigą, KTV paslaugų vartotojai vis dažniau klausia, ką gi jiems daryti, ar jie neliks be televizi­jos, kokių papildomų prietaisų reikia?  „Pats geriausias variantas – prisijungti prie KTV, nes turint KTV viskas priklauso nuo pačių žiūrovų norų. Jie net gali nekeisti paslaugų – kaip žiūrėjo analogi­nę KTV, taip ir žiūrėti ją toliau. Tačiau norintieji praplėsti savo turimų paslaugų spektrą – lengvai gali tapti skaitmeninės kabelinės TV žiūrovu. O svarbiausia, kad naudojantis KTV paslaugomis galima pereiti prie skaitmeninės TV palaipsniui, t.y. pirmiausia prie skaitmeninės TV prisijungti vieną iš namuose turimų televi­zorių, o per kitus toliau žiūrėti kokybiškos analoginės TV trans­liacijas, o po kiek laiko visai per­eiti prie skaitmeninės TV visuose televizoriuose, nepriklausomai nuo antžeminės analoginės TV išjungimo laiko. Kabelinė TV – vienintelė televizija, suteikianti tokią galimybę. Tai labai patogu, nes perėjimas prie skaitmeninės TV yra susijęs su neišvengiamomis papildomomis investicijomis“, – sako R. Katkus.  Virginijus Jurgelevičius, UAB „Balticum TV“ administracijos direktorius, teigia, kad kartu su analogine ir standartinės raiškos skaitmenine TV abonentai gali gauti ir raiškiosios skaitmeninės televizijos HDTV (daugiau apie šią televiziją skaitykite žemiau), interneto bei fiksuoto telefono ryšio paslaugas, o prisijungę prie MDTV (mikrobangės dau­giakanalės televizijos) gali gauti skaitmeninės TV ir prieigos prie interneto paslaugas. 

Laimi skaitmeninės kabelinės TV žiūrovai  

Dabartinei KTV yra būdin­ga aukštos kokybės analoginė transliacija, todėl perėjus prie standartinės raiškos skaitmeninės televizijos (standartas DVB–C), vaizdo kokybė nedaug pagerėja. Vis dėlto skaitmeninė televizija gali pasiūlyti savo abonentams pa­pildomų paslaugų, pvz., elektro­ninis programų gidas, subtitrai, garso kalbų pasirinkimas, stereo garsas. Kai kurios programos turi ir erdvinį garsą.  „Padaugėja ir KTV tinklu trans­liuojamų televizijos programų, nes dėl kanalų (dažnių juostos) trū­kumo KTV buvo priverstos riboti transliuojamų programų skaičių. Perėjus prie skaitmeninės tele­vizijos transliacijos šis trūkumas sėkmingai išsprendžiamas, nes vietoje vienos analoginės progra­mos tame pačiame dažnių juos­tos plotyje sutelpa iki dešimties skaitmeninių standartinės raiškos televizijos programų, transliuoja­mų DVB–C standartu, naudojant MPEG–2 vaizdo glaudinimo stan­dartą“, – teigia Juozas Lukoševi­čius, UAB „Rygveda“ technikos direktorius.  Jau dabar didžiuosiuose mies­tuose veikiančios KTV retransliuo­ja daugiau kaip 150 įvairiausių programų, kurių dalį galima už­sisakyti už atskirą mokestį kaip teminių programų paketus (fil­mų, sporto, pažintines programas, programas vaikams ir kt.).  Raimondas Gaidys, UAB „Mi­krovisatos TV“ generalinis direk­torius, įsitikinęs, kad ateityje skai­tmeninė kabelinė TV retransliuos kelis šimtus TV programų ir teiks video nuomos, „žiūrėjimo pagal užsakymą“ (angl. Video on De­mand) ir „mokėjimo pagal žiūrė­jimo laiką“ (angl. Pay per View) paslaugas. Jau šiandien UAB „Mi­krovisatos TV“ kauniečiams teikia vadinamąją „artimą žiūrėjimui pagal užsakymą“ paslaugą, kuo­met specialiai tam skirtu kanalu visą parą rodomi filmai ir jų kar­tojimai įvairiu laiku. Tai leidžia abonentui pasirinkti mėgstamo filmo žiūrėjimo laiką. 

Ateitis – HDTV  

„Vis garsiau kalbama, kad da­bar diegiamą standartinės raiš­kos skaitmeninę televiziją SDTV (Standard–Definition Television) jau sėkmingai papildo, o ateityje ir pakeis raiškioji skaitmeninė te­levizija HDTV (High–Definition Television). Tokią televiziją nuo 2007 m. retransliuoja ir visos di­džiuosiuose miestuose veikiančios KTV“, – pasakoja Povilas Kiznis, UAB „Telerena“ technikos direk­torius (žr. grafiką).  Standartinės raiškos atku­riamo vaizdo kokybė daugiau ar mažiau tenkino žiūrovus iki tol, kol televizorių ekrano įstrižainė neviršijo 29 colių (72 cm).  Didėjant televizorių ekrano įstrižainei, net ir pačios geriau­sios vaizdo ir garso apdorojimo bei gerinimo sistemos ir algori­tmai mažai ką galėjo padėti. Todėl ir buvo sukurtas visiškai naujas HDTV formatas.“  Raiškiojoje televizijoje nau­dojami du formatai: 1280×720 taškų raiška, esant progresyviai skleistinei (žymimas 720p), ir 1920×1080, kai naudojamas pa­kaitinės skleistinės metodas (žy­mimas 1080i). Abiejų aukštos raiškos formatų vaizdo kraštinių santykis yra 16:9.  Standartinės raiškos televizi­joje vaizdą formuoja 576 eilutės, kurių kiekviena turi po 720 vaiz­do taškų, tad ekrane formuoja­mas vaizdas turi 414720 vaizdo elementų. Raiškiosios televizijos vaizdo elementų skaičius yra 1920×1080 arba 2,07 milijono vaizdo elementų.  „T.y. penkis kartus daugiau už standartinę raišką, todėl gau­nama žymiai geresnė vaizdo ko­kybė, vaizdas ekrane detalesnis, ryškesnis. HDTV transliacijoms paprastai naudojamas MPEG–4 vaizdo glaudinimo standartas“, – teigia P. Kiznis  Šio metu HDT V formatu transliuojamos tokios žinomos programos, kaip „Eurosport HD“, „Discovery HD“, „Nat Geo HD“ bei kitos: „Luxe HD“, „Rush HD“, „I-Concert HD“, „MyZen HD“, „Bebe HD“, „Arte HD“, ZDF HD.

Kaip atkeliauja į namus?  

Priimti skaitmeninius signa­lus galima naudojant specialų TV priedėlį/imtuvą (angl. Set–Top Box). Tai nedidelė „dėžutė”, į ku­rią jungiamas kabelinės televizi­jos įvado kabelis, o iš jos vaizdo ir garso signalai jungiami prie televizoriaus. Skaitmeninės TV priedėlis leidžia žiūrovui pasi­rinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbas, naudotis elektro­niniu programų gidu – sužinoti transliuojamų laidų programą artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti žadintuvo ir savaiminio iš­sijungimo funkcijas, kalendorių, stop–kadrą, „zoom“ (padidini­mą), žaidimų bei daugybę kitų funkcijų.  „Kai kurių nebrangių modelių skaitmeninės TV priedėliai turi galimybę prasukti žiūrimą TV programą atgal, įrašyti ją arba įrašytą kūrinį per išorinę USB atmintį perkelti į kompiuterį. Kiti, kurie turi vidinį standųjį diską, gali vienu metų įrašyti iki keturių TV laidų iš skirtingų TV programų. Bet visi jie gali įrašy­ti jus dominančias programas ar laidas naudojant TV programų EPG (elektroninį programų gidą), kurias peržiūrėsite vėliau patogiu metu“, – dėsto Valerijus Alfimo­vas, UAB „Ektra“ direktorius.  Anot jo, kaip jungtis prie skai­tmeninės kabelinės TV tinklo pri­klauso nuo turimo televizoriaus tipo, tačiau prijungti galima bet kokio tipo televizorių – skiriasi tik tam reikalinga įranga, prie­delis, laidas.  „Norint priimti koduotas pro­gramas, TV priedėlyje turi būti integruotas kodavimo sistemos atkodavimo modulis, leidžiantis su kortele–raktu atkoduoti užko­duotas programas. Toks modulis jau yra dedamas į naujos kartos televizorių. Lietuvoje kabelinės TV naudoja „Conax CAS7“ ko­davimo sistemą“, – sako V. Alfi­movas.  Jungtis prie skaitmeninės ka­belinės TV galima:  1. Jei turite senos kartos televi­zorių, kuriame yra tik SCART tipo lizdas, jums reikės DVB–C standarto TV priedėlį/imtuvą su MPEG–2 glaudinimu ir te­levizorių sujungti SCART ka­beliu, o prie priedėlio pajungti KTV kabelį. Tokiu komplektu galėsite žiūrėti standartinės raiškos televizijos programas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įsigijus DVB–C stan­darto paprastą TV priedėlį tik su MPEG–2 glaudinimo stan­dartu, Jūs negalėsite matyti HDTV programų.  2. Jei turite naujesnį televizo­rių, kuriame jau yra HDMI jungtis, ir jis gali dalinai pri­imti HDTV (žymėjimas „HD ready“), bet jūsų televizorius dar neturi įmontuoto skai­tmeninės TV priedėlio, jums tikslinga įsigyti DVB–C HDTV priedėlį su MPEG–4, H.264 AVC glaudinimu ir televizo­rių sujungti su tokiu priedė­liu HDMI kabeliu. Taip pat pajungti prie priedėlio KTV kabelį. Tokiu komplektu galė­site žiūrėti standartinės raiš­kos ir raiškiosios televizijos programas.  3. Jei turite naujos kartos tele­vizorių, kuriame įmontuotas skaitmeninės TV priedėlis, televizorius turi HDMI jungtį ir gali pilnai priimti HDTV (žy­mėjimas „Full HD 1080“), jums reikės tiesiog pajungti KTV kabelį prie televizoriaus. Taip galėsite žiūrėti standartinės raiškos ir raiškiosios televizijos programas.  Sumaniusiems įsigyti naują televizorių ir juo vėliau žiūrėti skaitmeninę kabelinę TV, speci­alistai pataria rinktis 3 variante aprašytą televizorių.  

Tik tai, ko reikia  

Kabelinės T V, turėdamos ilgalaikius glaudžius ryšius su savo abonentais, puikiai jaučia jų poreikius, todėl gali pasiūlyti atitinkamas paslaugas už patrau­klią kainą. Jos nešvaisto didžiu­lių sumų reklamai, kurios yra įtraukiamos į teikiamų paslaugų savikainą, jos nesistengia savo vartotojams įpiršti papildomų paslaugų kaip privalomo paketo, nors taip būtų galima padidinti paslaugų pardavimus. Todėl ir skaitmeninę kabelinę TV klientai gali rinktis tik tada, kai jie tikrai šios paslaugos nori ir turi tam lėšų.  „Kabelinėms TV svarbiausia kliento poreikiai, todėl pagal juos formuojami ir paslaugų paketai. Kabelinių TV nuomone, geriausia reklama – tai kliento rekomenda­cija savo artimiesiems“, – sako LKTA prezidentė Vaiva Žukienė, UAB „Rygveda“ generalinė direk­torė.  „Dabar skaitmeninės TV pas­laugas teikia 29 LKTA nariai – ka­belinės televizijos, turinčios 50 tinklų 32 miestuose“, – komen­tuoja Juozas Jurelionis, LKTA direktorius.

Daugiau informacijos: www.lkta.lt